pavadinti

pavadìnti tr. 1. LL101, L, Š, Rtr, DŽ¹, NdŽ, KŽ vardą duoti, praminti: Pavadinaũ ją gyvate J. Iš mažumės kaip pavadìna, teip ir būna visą čėsą Vžns. Nemoku pavadìnti naujų tų daiktų Užv. Tas už bažnyčiai antrame gale gyvena, ans yra Barkus pavadìnamas Šts. Pagal žmogų pavadìno [lauką]: Plaktys – Plaktinė Rsn. Kas labai dažnai varsto duris, tą bružu pavadina Slm. Man’ vis tiek pavadiñs ažu žydą Akn. Kad taũ pavadiñs angelu, tai būsi angelu, kad pavadiñs velniu, ir būsi velnias Trgn. Šilas pavadìnta LKKIX211(Dv). Jaučias tai mūsų Dvyliu pavadintas Krns. Buvo žuvys kaip gyvatės, pavadìnami vijūnai Kvr. Graži mergina, bet gražuole jos nepavadinsi V.Myk-Put. Anos šalies svotas didžiu pašauktas, mažu pavadintas NS783(Kpr). Ant ko pažinai, mano brolužėli, kad pavadinaĩ mane seserėle? JD785. Motule, senute, neprakalbinki, našlelio ženteliu nepavadink LTR(Glv). Ižpažinėjai šventieji … pavadinti sūnumis Dievo DP535. O šviesybe pasaulio todrin [vyskupai ir šventieji] yra pavadinti, jog ant to nuog jo (Dievo) pašaukti, idant ir žodžiu, ir darbu širdų žmonių tamsybes ižtremtų DP558. ^ Kaip pavadýsi, teip nepagadysi Dt, Jrb. Kaip pavadìno, taip nepagadino Varn. Nors ir puodu pavadink, bet pečiun nestatyk NžR. Pastačiau stačiukus, pabirinau biručiukus, pavadinau svečiukus (indai, šaukštai, valgytojai) LTR(Užv). | refl. LL101, Š, Rtr, DŽ¹ įgyti vardą: Tie Kregždėnai todėl pasivadìno, ka tę buvo daug molinių namų [su kregždžių lizdais] Sdr. Būdavo, atsiranda kur gudresnis koksai, žmogus senesnis, tai anas pasivadìna daktaru Rk. Kaip ans pasivadìna tamstos darbas, rašai i skaitai? Rdn. Tai Vilius, sakote, ponu pasivadino, ką? I.Simon. ^ Su žmonėmis atsisėdo ir kiaule pasivadino TŽV628. ║ refl. turėti vardą: Aš užmiršau, kaip jis pasivadìnag, tas kalnas LKT247(Rd). Kaip ta tora pasivadìnos, nežinau Krš. Aš nežinau, kaip ta vieta dabar pasivadìna Trg. Ale va kaip pasivadìna tos brastos! Upn. ║ pašaukti vardu: Dabar kad i nežmoniški vardai, bi tik kitoniški: nesmagu nė pavadìnt Mžš. Gal i labai užpyko, ka aš aną par ciocelę pavadináu Akm. ║ įvardyti kuo pagal kokią ypatybę: Ižgirdo, jog ją (Mariją) palaiminta pavadino tarp moterų DP600. Herodas pavadinęs [Jėzų] slapte išmintingųjų DP58. ^ Kvailu jo nepavadìnsi, ale dulkinu maišu muštas Str. ║ refl. būti ištartam: Pasivadìna anas (žodis) metūs kartą KlvrŽ. 2. SD¹139, H161,175, R63, MŽ84, Sut, I, N, K, M, L, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ pakviesti, pašaukti, pareikalauti kur atvykti, dalyvauti: Pavadintas, pakviestas SD394. Lakštas tieson pavadinąs SD287. Aš pavadìntas slūžyti KI211. Jei patys nesudera, vienas antrą tieson pavadina SPI3. Eik, pavadìn’ Adelią Tvr. Pavadìn’ jo, teima manęs LzŽ. A man to moteris pavadìnt? Lnt. Neažmiršk pirtin pavadìntie Lel. Pavadýk ją, ką ji noria, tą tedaro Jrb. Liūbu nueiti visur, kas tik kur pavadýs an dienų, ten ir eisiu Trk. Ka pabaigs [linus minti], liuob būs nūbangos: pavadìns muzikantą, pritaisys valgyti skaniai, jauniejai pašoks, padainiuos Kl. Ejau pro šalį, tai dar ir į gryčią pavadìno Pc. Kas tarnauti pavadìndavo, kol galėjau, ejau Krž. Pavadináu žentą, atdeviau [ūkį], nebgaliu bedirbti Ms. Jei kada pavadinì, užlekia kas Bsg. Ką pamatysi einant par laukus, tą i pavadìnk į kūmas Vkš. Leka kibirkštys ant munęs, kad brėži [degtuką] – dar muni į kūmas pavadìns Vkš. Mirdamas pavadino pas savęs sūnus visus tris palaiminti ir aplemti laimę DS186(Rs). Pavadìnkiat jaunus vaikelius su dalgiais dėl to menko rugio grūdo, to kirtimo Varn. O meškiną pavadysim, malkas mums kapos KlvD312. Pavadìnsiu meistrelį, … išpjaudinsiu lenteles JD299. Boba sūrį varpė, pavadino marčią LTR(Mžk). [Kristus] pamatė [žvejus], … bevaržančius tinklus savus ir pavadino juos DP377. Pažinkimėg tad…, jog mus pavadint teikės ižg turgaus to, tai yra menkumo DP96. Pavadino jis du iš tarnų ūkio savo BBApD10,7. Ir pavadino tą (turtuolį), ir bylojo jamui VlnE98. Pavadino tieg bado ant žemės SPI261. | Anam jau nusibodo gyventi, sako: Dieve duok, pavadýk muni pas sevi Sd. Joks gydytojas nieko nebepadės. Ji greit bus pavadinta (mirs), Martynėli I.Simon. | prk.: Eik tu, dukrel, duoną iš kamaros pavadìnk (atnešk) Tvr. ^ Daug yra pavadintų, a maž išrinktų BPI231. Toks tokį pažino ir ant alaus pavadìno J; M, LTR(Kp), Švn. Toks tokį pažino ir į kūmus pavadìno LTV252(Krtn). Pavadyk vilką į namus LTR(Šmk). | refl. tr. KI211, FrnS67, NdŽ, KŽ: Anas par rytą pasvadìno žmones ir nuejo GrvT103. Pirma būdavo i pasisamdyti, o dabar ir pasivadýti nėra Vlkš. Penkis vyrus pavadìnęs[is] turiu LKT76(Plng). Pasivadìno kokią bobutę, katra sugebėjo [pagelbėti], i gimdė Yl. Pasdirbsma giros ir pasvadìnsma susiedus Sdk. Pasìvadys kokį muzikantą – su armonija, su dainoms Als. Pasivadìno lenktynėsan: palūkỹ, suslyginsma! LKT346(Dsn). O kada jau suaugo į metus, pasivadinęs kokį kaimyną, išvažiavo į piršlius Sln. Pasivadino tas senis siuvėčius siūt BsPIV31. ^ Toks tokį pažino ir alaus gerti pasivadino, – murmėjo rūsčiai Strypeikienė LzP. 3. balsu ar ženklu kreiptis, pašaukti, kad išgirdęs ar pamatęs grįžtų, ateitų, atsilieptų: Nulėk, pavadìnk man’ tėvą Sl. O ta kita išbėgo pro duris pavadìnti vaikelio pri pusrytės Gršl. Pirtį iškuls rugių, pavadìns pri pusryčiais jau Kl. Kad kabysis, pavadỹs miliciją Krm. Pasiuntė vaiką, kad pavadytų senuką pietų valgyt BsPIII11(Nm). Važiavo kelučiu žmogus ir pavadino – sėsk V.Bub. \ vadinti; apvadinti; atvadinti; įvadinti; išvadinti; nuvadinti; pavadinti; parvadinti; pervadinti; pravadinti; privadinti; razvadinti; suvadinti; užvadinti